neįsimokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsimokėkim (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsimoku	neįsimokėjau	neįsimokėdavau	neįsimokėsiu
tu	neįsimoki	neįsimokėjai	neįsimokėdavai	neįsimokėsi
jis, ji	neįsimoka	neįsimokėjo	neįsimokėdavo	neįsimokės
mes	neįsimokame, neįsimokam	neįsimokėjome, neįsimokėjom	neįsimokėdavome, neįsimokėdavom	neįsimokėsime, neįsimokėsim
jūs	neįsimokate, neįsimokat	neįsimokėjote, neįsimokėjot	neįsimokėdavote, neįsimokėdavot	neįsimokėsite, neįsimokėsit
jie, jos	neįsimoka	neįsimokėjo	neįsimokėdavo	neįsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsimokėčiau		neįsimokėtumėme, neįsimokėtumėm, neįsimokėtume
2 asm.	neįsimokėtumei, neįsimokėtum		neįsimokėtumėte, neįsimokėtumėt
3 asm.	neįsimokėtų		neįsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsimokėkime, neįsimokėkim
2 asm.	neįsimokėki, neįsimokėk		neįsimokėkite, neįsimokėkit
3 asm.	teneįsimoka, teneįsimokie		teneįsimoka, teneįsimokie

• žr. pagr. f. neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-kim

neįsimokėkim

Etimologija

<= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---