neįsimikim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsimikim (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsimingu	neįsimigau	neįsimigdavau	neįsimigsiu
tu	neįsimingi	neįsimigai	neįsimigdavai	neįsimigsi
jis, ji	neįsiminga	neįsimigo	neįsimigdavo	neįsimigs
mes	neįsimingame, neįsimingam	neįsimigome, neįsimigom	neįsimigdavome, neįsimigdavom	neįsimigsime, neįsimigsim
jūs	neįsimingate, neįsimingat	neįsimigote, neįsimigot	neįsimigdavote, neįsimigdavot	neįsimigsite, neįsimigsit
jie, jos	neįsiminga	neįsimigo	neįsimigdavo	neįsimigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsimigčiau		neįsimigtumėme, neįsimigtumėm, neįsimigtume
2 asm.	neįsimigtumei, neįsimigtum		neįsimigtumėte, neįsimigtumėt
3 asm.	neįsimigtų		neįsimigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsimikime, neįsimikim
2 asm.	neįsimiki, neįsimik		neįsimikite, neįsimikit
3 asm.	teneįsiminga, teneįsimingie		teneįsiminga, teneįsimingie

• žr. pagr. f. neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo
• Skiemenys: ne-į-si-mi-kim

neįsimikim

Etimologija

<= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---