įsimigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimigti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimigti, įsiminga, įsimigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimingu	įsimigau	įsimigdavau	įsimigsiu
tu	įsimingi	įsimigai	įsimigdavai	įsimigsi
jis, ji	įsiminga	įsimigo	įsimigdavo	įsimigs
mes	įsimingame, įsimingam	įsimigome, įsimigom	įsimigdavome, įsimigdavom	įsimigsime, įsimigsim
jūs	įsimingate, įsimingat	įsimigote, įsimigot	įsimigdavote, įsimigdavot	įsimigsite, įsimigsit
jie, jos	įsiminga	įsimigo	įsimigdavo	įsimigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimigčiau		įsimigtumėme, įsimigtumėm, įsimigtume
2 asm.	įsimigtumei, įsimigtum		įsimigtumėte, įsimigtumėt
3 asm.	įsimigtų		įsimigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimikime, įsimikim
2 asm.	įsimiki, įsimik		įsimikite, įsimikit
3 asm.	teįsiminga, teįsimingie		teįsiminga, teįsimingie

• žr. pagr. f. įsimigti, įsiminga, įsimigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsimingąs, įsimingantis, įsiminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsimigęs, įsimigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsimigdavęs, įsimigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsimigsiąs, įsimigsiantis, įsimigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsimingamas, įsimingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsimigtas, įsimigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsimigsimas, įsimigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsimigtinas, įsimigtina.
• taip pat žr. pdlv.: įsimingant, įsimigus, įsimigdavus, įsimigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsimigdamas, įsimigdama.
• taip pat žr. bdn.: įsimigte, įsimigtinai.
• Skiemenys: į-si-mig-ti

įsimigti

1. kietai užmigti:
   • Lai įsiminga vaikas, suopuok.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

Antonimai

    įsimigti: bendrai

neįsimigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsimigti: Išvestiniai žodžiai

neįsimigti (lt) (neig. sangrž.)

įsimigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įsimigti: bendrai

---

Dalyvis

įsimigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigtas, mot. g. įsimigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtas	įsimigti	įsimigta	įsimigtos	įsimigta	-
kilm.	įsimigto	įsimigtų	įsimigtos	įsimigtų	-	-
naud.	įsimigtam	įsimigtiems	įsimigtai	įsimigtoms	-	-
gal.	įsimigtą	įsimigtus	įsimigtą	įsimigtas	-	-
įnag.	įsimigtu	įsimigtais	įsimigta	įsimigtomis	-	-
viet.	įsimigtame	įsimigtuose	įsimigtoje	įsimigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtasis	įsimigtieji	įsimigtoji	įsimigtosios	-	-
kilm.	įsimigtojo	įsimigtųjų	įsimigtosios	įsimigtųjų	-	-
naud.	įsimigtajam	įsimigtiesiems	įsimigtajai	įsimigtosioms	-	-
gal.	įsimigtąjį	įsimigtuosius	įsimigtąją	įsimigtąsias	-	-
įnag.	įsimigtuoju	įsimigtaisiais	įsimigtąja	įsimigtosiomis	-	-
viet.	įsimigtajame	įsimigtuosiuose	įsimigtojoje	įsimigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigtas, mot. g. įsimigta.
• Skiemenys: į-si-mig-ti

įsimigti

1. tas, kurį įsimigo

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---