neįmokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmokėtum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmoku	neįmokėjau	neįmokėdavau	neįmokėsiu
tu	neįmoki	neįmokėjai	neįmokėdavai	neįmokėsi
jis, ji	neįmoka	neįmokėjo	neįmokėdavo	neįmokės
mes	neįmokame, neįmokam	neįmokėjome, neįmokėjom	neįmokėdavome, neįmokėdavom	neįmokėsime, neįmokėsim
jūs	neįmokate, neįmokat	neįmokėjote, neįmokėjot	neįmokėdavote, neįmokėdavot	neįmokėsite, neįmokėsit
jie, jos	neįmoka	neįmokėjo	neįmokėdavo	neįmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmokėčiau		neįmokėtumėme, neįmokėtumėm, neįmokėtume
2 asm.	neįmokėtumei, neįmokėtum		neįmokėtumėte, neįmokėtumėt
3 asm.	neįmokėtų		neįmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmokėkime, neįmokėkim
2 asm.	neįmokėki, neįmokėk		neįmokėkite, neįmokėkit
3 asm.	teneįmoka, teneįmokie		teneįmoka, teneįmokie

• žr. pagr. f. neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo
• Skiemenys: ne-į-mo-kė-tum

neįmokėtum

Etimologija

<= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---