įmoka

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmoka (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmoka
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmoka	įmokos
kilm.	įmokos	įmokų
naud.	įmokai	įmokoms
gal.	įmoką	įmokas
įnag.	įmoka	įmokomis
viet.	įmokoje	įmokose
šauksm.	įmoka	įmokos

įmoka (Kredito ir finansų įstaigos) - bet kuri, išskyrus garantinę įmoką, į banką įmokėta suma, susijusi su prekybos knygos operacijomis.

Išraiškos arba posakiai

    įmoka: (Kredito ir finansų įstaigos)

garantinė įmoka garantinės įmokos riba garantinės įmokos skolinimo sandoris

minimali lizingo įmoka minimali nuomos įmoka

Vertimai

  įmoka: (Kredito ir finansų įstaigos)

Anglų kalba: fee (Kredito ir finansų įstaigos)  Anglų kalba: payment (Kredito ir finansų įstaigos)

Šaltiniai

1. Lietuvos banko valdybos 2006 11 09 nutarimas Nr. 138 „Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2006, Nr. 142-5442 )

Veiksmažodis

įmoka (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmokėti, įmoka, įmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įmoku	įmokėjau	įmokėdavau	įmokėsiu
tu	įmoki	įmokėjai	įmokėdavai	įmokėsi
jis, ji	įmoka	įmokėjo	įmokėdavo	įmokės
mes	įmokame, įmokam	įmokėjome, įmokėjom	įmokėdavome, įmokėdavom	įmokėsime, įmokėsim
jūs	įmokate, įmokat	įmokėjote, įmokėjot	įmokėdavote, įmokėdavot	įmokėsite, įmokėsit
jie, jos	įmoka	įmokėjo	įmokėdavo	įmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įmokėčiau		įmokėtumėme, įmokėtumėm, įmokėtume
2 asm.	įmokėtumei, įmokėtum		įmokėtumėte, įmokėtumėt
3 asm.	įmokėtų		įmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įmokėkime, įmokėkim
2 asm.	įmokėki, įmokėk		įmokėkite, įmokėkit
3 asm.	teįmoka, teįmokie		teįmoka, teįmokie

• žr. pagr. f. įmokėti, įmoka, įmokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įmokąs, įmokantis, įmokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įmokėjęs, įmokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įmokėdavęs, įmokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įmokėsiąs, įmokėsiantis, įmokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įmokamas, įmokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įmokėtas, įmokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įmokėsimas, įmokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įmokėtinas, įmokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: įmokant, įmokėjus, įmokėdavus, įmokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įmokėdamas, įmokėdama.
• taip pat žr. bdn.: įmokėte, įmokėtinai.
• Skiemenys: į-mo-ka

įmoka

1. sumokėti priklausančią pinigų dalį:
   • Penkis litus įmokėjau.

Etimologija

<= į- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įmoka: bendrai

neįmoka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įmoka: Išvestiniai žodžiai

neįmokėti (lt) (neig. ) įmokėjimas (lt) (vyr. g.)

įmokėtojas (lt) (vyr. g.) įmokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įmoka: bendrai

---