neįkildavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįkildavau (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįkilti, neįkyla, neįkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįkylu	neįkilau	neįkildavau	neįkilsiu
tu	neįkyli	neįkilai	neįkildavai	neįkilsi
jis, ji	neįkyla	neįkilo	neįkildavo	neįkils
mes	neįkylame, neįkylam	neįkilome, neįkilom	neįkildavome, neįkildavom	neįkilsime, neįkilsim
jūs	neįkylate, neįkylat	neįkilote, neįkilot	neįkildavote, neįkildavot	neįkilsite, neįkilsit
jie, jos	neįkyla	neįkilo	neįkildavo	neįkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįkilčiau		neįkiltumėme, neįkiltumėm, neįkiltume
2 asm.	neįkiltumei, neįkiltum		neįkiltumėte, neįkiltumėt
3 asm.	neįkiltų		neįkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįkilkime, neįkilkim
2 asm.	neįkilki, neįkilk		neįkilkite, neįkilkit
3 asm.	teneįkyla, teneįkylie		teneįkyla, teneįkylie

• žr. pagr. f. neįkilti, neįkyla, neįkilo
• Skiemenys: ne-į-kil-da-vau

neįkildavau

Etimologija

<= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---