neįdirbtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįdirbtum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįdirbti, neįdirba, neįdirbo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįdirbu	neįdirbau	neįdirbdavau	neįdirbsiu
tu	neįdirbi	neįdirbai	neįdirbdavai	neįdirbsi
jis, ji	neįdirba	neįdirbo	neįdirbdavo	neįdirbs
mes	neįdirbame, neįdirbam	neįdirbome, neįdirbom	neįdirbdavome, neįdirbdavom	neįdirbsime, neįdirbsim
jūs	neįdirbate, neįdirbat	neįdirbote, neįdirbot	neįdirbdavote, neįdirbdavot	neįdirbsite, neįdirbsit
jie, jos	neįdirba	neįdirbo	neįdirbdavo	neįdirbs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįdirbčiau		neįdirbtumėme, neįdirbtumėm, neįdirbtume
2 asm.	neįdirbtumei, neįdirbtum		neįdirbtumėte, neįdirbtumėt
3 asm.	neįdirbtų		neįdirbtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįdirbkime, neįdirbkim
2 asm.	neįdirbki, neįdirbk		neįdirbkite, neįdirbkit
3 asm.	teneįdirba, teneįdirbie		teneįdirba, teneįdirbie

• žr. pagr. f. neįdirbti, neįdirba, neįdirbo
• Skiemenys: ne-į-dirb-tum

neįdirbtum

Etimologija

<= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---