laikai
Daiktavardis
[taisyti]laik|as - ( 4 kirčiuotė, a linksniuotė, vyriškoji giminė)
- viena iš žmogaus suvokiamojo pasaulio kintamųjų formų, kitimas nuo ryto iki vakaro, žiemos iki vasaros ir t. t.
- trukmė, jos dalumas, matuojamas jos tarpas: Ilgas l., trumpas l. Jis čia gyveno daug laiko. Vasara - gražiausias laikas. Ir duris uždarius laikas bėga (patarlė).
- terminas, riba kam nors įvykti ar įvykdyti: Laikas eiti. Atėjo pačiu laiku. Greitu laiku kažkas įvyks.
- atliekamas metas, laisvalaikis: Neturime laiko.
- amžius, metas, periodas, laikotarpis: Naujas laikas.
- filos. viena pagrindinių suvokimo ar būties formų, kuriai būdingas trukimas, nuoseklumas, negrįžtamumas. gamtos moksluose ir matematikoje taip pat matuojamas dydis: Begalinis laikas. Laiko objektyvumas. Astronominis laikas. Vasaros laikas. Tikslus laikas - 10 valandų 25 minutės.
- gram. veiksmažodžio forma, rodanti, kokiu laiku (dabarties, praeities ar pan.) vyksta veiksmas ar yra patiriama būsena.
Išraiškos arba posakiai
[taisyti]
Vertimai
[taisyti] laikai: viena iš žmogaus suvokiamojo pasaulio kintamųjų formų
.svg){kind=small}
Daiktavardis
[taisyti]| Daiktavardis | ||
|---|---|---|
| Pagrindinė forma: laikai | ||
| vienaskaita | daugiskaita | |
| vard. | - | laikai |
| kilm. | - | laikų |
| naud. | - | laikams |
| gal. | - | laikus |
| įnag. | - | laikais |
| viet. | - | laikuose |
| šauksm. | - | laikai |
- žr. pagr. f. laikai
laik|ai - ( 4 kirčiuotė, a linksniuotė, daugiskaitinis, vyriškos giminė)
- amžius, metas, periodas, laikotarpis (panašiai kaip laikas 1.4 reikšme):Viduramžių laikai. Blogi, geri laikai.
Veiksmažodis
[taisyti]