laiko

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

laiko (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: laikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	laikas	laikai
kilm.	laiko	laikų
naud.	laikui	laikams
gal.	laiką	laikus
įnag.	laiku	laikais
viet.	laike	laikuose
šauksm.	laike	laikai

• žr. pagr. f. laikas

laik|o - ( 4 kirčiuotė, a linksniuotė, vyriškoji giminė)

1. viena iš žmogaus suvokiamojo pasaulio kintamųjų formų, kitimas nuo ryto iki vakaro, žiemos iki vasaros ir t. t.
   1. trukmė, jos dalumas, matuojamas jos tarpas: Ilgas l., trumpas l. Jis čia gyveno daug laiko. Vasara - gražiausias laikas. Ir duris uždarius laikas bėga (patarlė).
   2. terminas, riba kam nors įvykti ar įvykdyti: Laikas eiti. Atėjo pačiu laiku. Greitu laiku kažkas įvyks.
   3. atliekamas metas, laisvalaikis: Neturime laiko.
   4. amžius, metas, periodas, laikotarpis: Naujas laikas.
2. filos. viena pagrindinių suvokimo ar būties formų, kuriai būdingas trukimas, nuoseklumas, negrįžtamumas. gamtos moksluose ir matematikoje taip pat matuojamas dydis: Begalinis laikas. Laiko objektyvumas. Astronominis laikas. Vasaros laikas. Tikslus laikas - 10 valandų 25 minutės.
3. gram. veiksmažodžio forma, rodanti, kokiu laiku (dabarties, praeities ar pan.) vyksta veiksmas ar yra patiriama būsena.

Išraiškos arba posakiai

• realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema (syn.: RLAA) (Kredito ir finansų įstaigos)
• realus laikas (Kredito ir finansų įstaigos)
• Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema (syn.: TARGET) (Kredito ir finansų įstaigos)

Vertimai

  laiko: (Kredito ir finansų įstaigos)

Anglų kalba: time  Prancūzų kalba: temps

Rusų kalba: время  Vokiečių kalba: Zeit

Veiksmažodis

laiko (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: laikyti, laiko, laikė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	laikau	laikiau	laikydavau	laikysiu
tu	laikai	laikei	laikydavai	laikysi
jis, ji	laiko	laikė	laikydavo	laikys
mes	laikome, laikom	laikėme, laikėm	laikydavome, laikydavom	laikysime, laikysim
jūs	laikote, laikot	laikėte, laikėt	laikydavote, laikydavot	laikysite, laikysit
jie, jos	laiko	laikė	laikydavo	laikys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	laikyčiau		laikytumėme, laikytumėm, laikytume
2 asm.	laikytumei, laikytum		laikytumėte, laikytumėt
3 asm.	laikytų		laikytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		laikykime, laikykim
2 asm.	laikyki, laikyk		laikykite, laikykit
3 asm.	telaiko, telaikai		telaiko, telaikai

• žr. pagr. f. laikyti, laiko, laikė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: laikąs, laikantis, laikanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: laikęs, laikiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: laikydavęs, laikydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: laikysiąs, laikysiantis, laikysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: laikomas, laikoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: laikytas, laikyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: laikysimas, laikysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: laikytinas, laikytina.
• taip pat žr. pdlv.: laikant, laikius, laikydavus, laikysiant.
• taip pat žr. psdlv.: laikydamas, laikydama.
• taip pat žr. bdn.: laikyte, laikytinai.