išskaityti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- žr. pagr. f. išskaityti, išskaito, išskaitė
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išskaitąs, išskaitantis, išskaitanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išskaitęs, išskaičiusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išskaitydavęs, išskaitydavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išskaitysiąs, išskaitysiantis, išskaitysianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išskaitomas, išskaitoma.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išskaitytas, išskaityta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išskaitysimas, išskaitysima.
- taip pat žr. reik. dlv.: išskaitytinas, išskaitytina.
- taip pat žr. pdlv.: išskaitant, išskaičius, išskaitydavus, išskaitysiant.
- taip pat žr. psdlv.: išskaitydamas, išskaitydama.
- taip pat žr. bdn.: išskaityte, išskaitytinai.
- Skiemenys: iš-skai-ty-ti
- atpažinti rašto ženklus, galėti perskaityti, įskaityti
- Jo rašyseną sunku išskaityti. Parašas neišskaitomas.
- sužinoti iš raštų
- Tą žinią išskaitė laikraščiuose.
- (prk.) atpažinti iš tam tikrų ženklų
- Išskaitė kito mintis.
- paimti iš sumos tam tikrą dalį.
Etimologija
[taisyti]<= iš- + skaityti, skaito, skaitė
Antonimai
[taisyti] išskaityti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] išskaityti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] išskaityti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. išskaitytas, mot. g. išskaityta.
- Skiemenys: iš-skai-ty-ti
- tas, kurį išskaitė
Etimologija
[taisyti]<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė