išskaitytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitytas, mot. g. išskaityta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytas	išskaityti	išskaityta	išskaitytos	išskaityta	-
kilm.	išskaityto	išskaitytų	išskaitytos	išskaitytų	-	-
naud.	išskaitytam	išskaitytiems	išskaitytai	išskaitytoms	-	-
gal.	išskaitytą	išskaitytus	išskaitytą	išskaitytas	-	-
įnag.	išskaitytu	išskaitytais	išskaityta	išskaitytomis	-	-
viet.	išskaitytame	išskaitytuose	išskaitytoje	išskaitytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytasis	išskaitytieji	išskaitytoji	išskaitytosios	-	-
kilm.	išskaitytojo	išskaitytųjų	išskaitytosios	išskaitytųjų	-	-
naud.	išskaitytajam	išskaitytiesiems	išskaitytajai	išskaitytosioms	-	-
gal.	išskaitytąjį	išskaitytuosius	išskaitytąją	išskaitytąsias	-	-
įnag.	išskaitytuoju	išskaitytaisiais	išskaitytąja	išskaitytosiomis	-	-
viet.	išskaitytajame	išskaitytuosiuose	išskaitytojoje	išskaitytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitytas, mot. g. išskaityta.
• Skiemenys: iš-skai-ty-ta-jam

išskaitytajam

1. tas, kurį išskaitė

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---