išskaitytum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išskaitytum (vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išskaityti, išskaito, išskaitė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išskaitau	išskaičiau	išskaitydavau	išskaitysiu
tu	išskaitai	išskaitei	išskaitydavai	išskaitysi
jis, ji	išskaito	išskaitė	išskaitydavo	išskaitys
mes	išskaitome, išskaitom	išskaitėme, išskaitėm	išskaitydavome, išskaitydavom	išskaitysime, išskaitysim
jūs	išskaitote, išskaitot	išskaitėte, išskaitėt	išskaitydavote, išskaitydavot	išskaitysite, išskaitysit
jie, jos	išskaito	išskaitė	išskaitydavo	išskaitys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išskaityčiau		išskaitytumėme, išskaitytumėm, išskaitytume
2 asm.	išskaitytumei, išskaitytum		išskaitytumėte, išskaitytumėt
3 asm.	išskaitytų		išskaitytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išskaitykime, išskaitykim
2 asm.	išskaityki, išskaityk		išskaitykite, išskaitykit
3 asm.	teišskaito, teišskaitai		teišskaito, teišskaitai

• žr. pagr. f. išskaityti, išskaito, išskaitė
• Skiemenys: iš-skai-ty-tum

išskaitytum

Etimologija

<= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---