išsivogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivogė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivogti, išsivagia, išsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivagiu	išsivogiau	išsivogdavau	išsivogsiu
tu	išsivagi	išsivogei	išsivogdavai	išsivogsi
jis, ji	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
mes	išsivagiame, išsivagiam	išsivogėme, išsivogėm	išsivogdavome, išsivogdavom	išsivogsime, išsivogsim
jūs	išsivagiate, išsivagiat	išsivogėte, išsivogėt	išsivogdavote, išsivogdavot	išsivogsite, išsivogsit
jie, jos	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivogčiau		išsivogtumėme, išsivogtumėm, išsivogtume
2 asm.	išsivogtumei, išsivogtum		išsivogtumėte, išsivogtumėt
3 asm.	išsivogtų		išsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivagia, teišsivagie		teišsivagia, teišsivagie

• žr. pagr. f. išsivogti, išsivagia, išsivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsivagiąs, išsivagiantis, išsivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsivogęs, išsivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsivogdavęs, išsivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsivogsiąs, išsivogsiantis, išsivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsivagiamas, išsivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsivogtas, išsivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsivogsimas, išsivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsivogtinas, išsivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: išsivagiant, išsivogus, išsivogdavus, išsivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsivogdamas, išsivogdama.
• taip pat žr. bdn.: išsivogte, išsivogtinai.
• Skiemenys: iš-si-vo-gė

išsivogė

1. vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti:
   • Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia.
2. išeikvoti, ištuštinti vagiant:
   • Išsivõgė kasą.
3. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų):
   • Jisai visados išsivogdavo anksti rytą.
4. išsisukti (nepasisakius):
   • Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei?

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    išsivogė: bendrai

neišsivogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsivogė: Išvestiniai žodžiai

išsivogimas (lt) (vyr. g.)

neišsivogti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsivogė: bendrai

---