išsivaišinkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivaišinkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivaišinu	išsivaišinau	išsivaišindavau	išsivaišinsiu
tu	išsivaišini	išsivaišinai	išsivaišindavai	išsivaišinsi
jis, ji	išsivaišina	išsivaišino	išsivaišindavo	išsivaišins
mes	išsivaišiname, išsivaišinam	išsivaišinome, išsivaišinom	išsivaišindavome, išsivaišindavom	išsivaišinsime, išsivaišinsim
jūs	išsivaišinate, išsivaišinat	išsivaišinote, išsivaišinot	išsivaišindavote, išsivaišindavot	išsivaišinsite, išsivaišinsit
jie, jos	išsivaišina	išsivaišino	išsivaišindavo	išsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivaišinčiau		išsivaišintumėme, išsivaišintumėm, išsivaišintume
2 asm.	išsivaišintumei, išsivaišintum		išsivaišintumėte, išsivaišintumėt
3 asm.	išsivaišintų		išsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivaišinkime, išsivaišinkim
2 asm.	išsivaišinki, išsivaišink		išsivaišinkite, išsivaišinkit
3 asm.	teišsivaišina, teišsivaišinie		teišsivaišina, teišsivaišinie

• žr. pagr. f. išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino

išsivaišinkim

Etimologija

<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---