išsiraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsiraginti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsiraginti, išsiragina, išsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsiraginu	išsiraginau	išsiragindavau	išsiraginsiu
tu	išsiragini	išsiraginai	išsiragindavai	išsiraginsi
jis, ji	išsiragina	išsiragino	išsiragindavo	išsiragins
mes	išsiraginame, išsiraginam	išsiraginome, išsiraginom	išsiragindavome, išsiragindavom	išsiraginsime, išsiraginsim
jūs	išsiraginate, išsiraginat	išsiraginote, išsiraginot	išsiragindavote, išsiragindavot	išsiraginsite, išsiraginsit
jie, jos	išsiragina	išsiragino	išsiragindavo	išsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsiraginčiau		išsiragintumėme, išsiragintumėm, išsiragintume
2 asm.	išsiragintumei, išsiragintum		išsiragintumėte, išsiragintumėt
3 asm.	išsiragintų		išsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsiraginkime, išsiraginkim
2 asm.	išsiraginki, išsiragink		išsiraginkite, išsiraginkit
3 asm.	teišsiragina, teišsiraginie		teišsiragina, teišsiraginie

• žr. pagr. f. išsiraginti, išsiragina, išsiragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsiraginąs, išsiraginantis, išsiraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsiraginęs, išsiraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsiragindavęs, išsiragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsiraginsiąs, išsiraginsiantis, išsiraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsiraginamas, išsiraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsiragintas, išsiraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsiraginsimas, išsiraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsiragintinas, išsiragintina.
• taip pat žr. pdlv.: išsiraginant, išsiraginus, išsiragindavus, išsiraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsiragindamas, išsiragindama.
• taip pat žr. bdn.: išsiraginte, išsiragintinai.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-ti

išsiraginti

1. raginant [[[priprašyti]] ką padaryti (išgerti, išeiti):
   • Ar tu išsiraginsi pagaliau?

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išsiraginti: bendrai

neišsiraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsiraginti: Išvestiniai žodžiai

išsiraginimas (lt) (vyr. g.) išsiragintojas (lt) (vyr. g.)

išsiragintoja (lt) (mot. g.) neišsiraginti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsiraginti: bendrai

---

Dalyvis

išsiraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiragintas, mot. g. išsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintas	išsiraginti	išsiraginta	išsiragintos	išsiraginta	-
kilm.	išsiraginto	išsiragintų	išsiragintos	išsiragintų	-	-
naud.	išsiragintam	išsiragintiems	išsiragintai	išsiragintoms	-	-
gal.	išsiragintą	išsiragintus	išsiragintą	išsiragintas	-	-
įnag.	išsiragintu	išsiragintais	išsiraginta	išsiragintomis	-	-
viet.	išsiragintame	išsiragintuose	išsiragintoje	išsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintasis	išsiragintieji	išsiragintoji	išsiragintosios	-	-
kilm.	išsiragintojo	išsiragintųjų	išsiragintosios	išsiragintųjų	-	-
naud.	išsiragintajam	išsiragintiesiems	išsiragintajai	išsiragintosioms	-	-
gal.	išsiragintąjį	išsiragintuosius	išsiragintąją	išsiragintąsias	-	-
įnag.	išsiragintuoju	išsiragintaisiais	išsiragintąja	išsiragintosiomis	-	-
viet.	išsiragintajame	išsiragintuosiuose	išsiragintojoje	išsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiragintas, mot. g. išsiraginta.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-ti

išsiraginti

1. tas, kurį išsiragino

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---