išsiraginantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiraginantis, mot. g. išsiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginąs, išsiraginantis	išsiraginą, išsiraginantys	išsiraginanti	išsiraginančios	-	išsiraginą
kilm.	išsiraginančio	išsiraginančių	išsiraginančios	išsiraginančių	-	-
naud.	išsiraginančiam	išsiraginantiems, išsiraginantiem	išsiraginančiai	išsiraginančioms, išsiraginančiom	-	-
gal.	išsiraginantį	išsiraginančius	išsiraginančią	išsiraginančias	-	-
įnag.	išsiraginančiu	išsiraginančiais	išsiraginančia	išsiraginančiomis	-	-
viet.	išsiraginančiame, išsiraginančiam	išsiraginančiuose, išsiraginančiuos	išsiraginančioje, išsiraginančioj	išsiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginantysis	išsiraginantieji	išsiraginančioji	išsiraginančiosios	-	-
kilm.	išsiraginančiojo	išsiraginančiųjų	išsiraginančiosios	išsiraginančiųjų	-	-
naud.	išsiraginančiajam	išsiraginantiesiems	išsiraginančiajai	išsiraginančiosioms	-	-
gal.	išsiraginantįjį	išsiraginančiuosius	išsiraginančiąją	išsiraginančiąsias	-	-
įnag.	išsiraginančiuoju	išsiraginančiaisiais	išsiraginančiąja	išsiraginančiosiomis	-	-
viet.	išsiraginančiajame	išsiraginančiuosiuose	išsiraginančiojoje	išsiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsiraginanti.
• Skiemenys: iš-si-ra-gi-nan-tis

išsiraginantis

1. tas, kuris išsiragina

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išsiraginantis: bendrai

neišsiraginantis (lt)

Vertimai

  išsiraginantis: bendrai

---