išsiraginsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiraginsimas, mot. g. išsiraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginsimas	išsiraginsimi	išsiraginsima	išsiraginsimos	išsiraginsima	-
kilm.	išsiraginsimo	išsiraginsimų	išsiraginsimos	išsiraginsimų	-	-
naud.	išsiraginsimam	išsiraginsimiems	išsiraginsimai	išsiraginsimoms	-	-
gal.	išsiraginsimą	išsiraginsimus	išsiraginsimą	išsiraginsimas	-	-
įnag.	išsiraginsimu	išsiraginsimais	išsiraginsima	išsiraginsimomis	-	-
viet.	išsiraginsimame	išsiraginsimuose	išsiraginsimoje	išsiraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginsimasis	išsiraginsimieji	išsiraginsimoji	išsiraginsimosios	-	-
kilm.	išsiraginsimojo	išsiraginsimųjų	išsiraginsimosios	išsiraginsimųjų	-	-
naud.	išsiraginsimajam	išsiraginsimiesiems	išsiraginsimajai	išsiraginsimosioms	-	-
gal.	išsiraginsimąjį	išsiraginsimuosius	išsiraginsimąją	išsiraginsimąsias	-	-
įnag.	išsiraginsimuoju	išsiraginsimaisiais	išsiraginsimąja	išsiraginsimosiomis	-	-
viet.	išsiraginsimajame	išsiraginsimuosiuose	išsiraginsimojoje	išsiraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsiraginsima.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-si-mas

išsiraginsimas

1. tas, kurį išsiragins

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išsiraginsimas: bendrai

neišsiraginsimas (lt)

Vertimai

  išsiraginsimas: bendrai

---