išsimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimąstytų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimąstau	išsimąsčiau	išsimąstydavau	išsimąstysiu
tu	išsimąstai	išsimąstei	išsimąstydavai	išsimąstysi
jis, ji	išsimąsto	išsimąstė	išsimąstydavo	išsimąstys
mes	išsimąstome, išsimąstom	išsimąstėme, išsimąstėm	išsimąstydavome, išsimąstydavom	išsimąstysime, išsimąstysim
jūs	išsimąstote, išsimąstot	išsimąstėte, išsimąstėt	išsimąstydavote, išsimąstydavot	išsimąstysite, išsimąstysit
jie, jos	išsimąsto	išsimąstė	išsimąstydavo	išsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimąstyčiau		išsimąstytumėme, išsimąstytumėm, išsimąstytume
2 asm.	išsimąstytumei, išsimąstytum		išsimąstytumėte, išsimąstytumėt
3 asm.	išsimąstytų		išsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimąstykime, išsimąstykim
2 asm.	išsimąstyki, išsimąstyk		išsimąstykite, išsimąstykit
3 asm.	teišsimąsto, teišsimąstai		teišsimąsto, teišsimąstai

• žr. pagr. f. išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-tų

išsimąstytų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

išsimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstytas, mot. g. išsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytas	išsimąstyti	išsimąstyta	išsimąstytos	išsimąstyta	-
kilm.	išsimąstyto	išsimąstytų	išsimąstytos	išsimąstytų	-	-
naud.	išsimąstytam	išsimąstytiems	išsimąstytai	išsimąstytoms	-	-
gal.	išsimąstytą	išsimąstytus	išsimąstytą	išsimąstytas	-	-
įnag.	išsimąstytu	išsimąstytais	išsimąstyta	išsimąstytomis	-	-
viet.	išsimąstytame	išsimąstytuose	išsimąstytoje	išsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytasis	išsimąstytieji	išsimąstytoji	išsimąstytosios	-	-
kilm.	išsimąstytojo	išsimąstytųjų	išsimąstytosios	išsimąstytųjų	-	-
naud.	išsimąstytajam	išsimąstytiesiems	išsimąstytajai	išsimąstytosioms	-	-
gal.	išsimąstytąjį	išsimąstytuosius	išsimąstytąją	išsimąstytąsias	-	-
įnag.	išsimąstytuoju	išsimąstytaisiais	išsimąstytąja	išsimąstytosiomis	-	-
viet.	išsimąstytajame	išsimąstytuosiuose	išsimąstytojoje	išsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstytas, mot. g. išsimąstyta.
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-tų

išsimąstytų

1. tas, kurį išsimąstė

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-tų

išsimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išsimąstytų: bendrai

---