išsimąstėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsimąstėt (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsimąstau	išsimąsčiau	išsimąstydavau	išsimąstysiu
tu	išsimąstai	išsimąstei	išsimąstydavai	išsimąstysi
jis, ji	išsimąsto	išsimąstė	išsimąstydavo	išsimąstys
mes	išsimąstome, išsimąstom	išsimąstėme, išsimąstėm	išsimąstydavome, išsimąstydavom	išsimąstysime, išsimąstysim
jūs	išsimąstote, išsimąstot	išsimąstėte, išsimąstėt	išsimąstydavote, išsimąstydavot	išsimąstysite, išsimąstysit
jie, jos	išsimąsto	išsimąstė	išsimąstydavo	išsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsimąstyčiau		išsimąstytumėme, išsimąstytumėm, išsimąstytume
2 asm.	išsimąstytumei, išsimąstytum		išsimąstytumėte, išsimąstytumėt
3 asm.	išsimąstytų		išsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsimąstykime, išsimąstykim
2 asm.	išsimąstyki, išsimąstyk		išsimąstykite, išsimąstykit
3 asm.	teišsimąsto, teišsimąstai		teišsimąsto, teišsimąstai

• žr. pagr. f. išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė
• Skiemenys: iš-si-mąs-tėt

išsimąstėt

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---