išsimąstytieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimąstytieji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimąstytas, mot. g. išsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytas	išsimąstyti	išsimąstyta	išsimąstytos	išsimąstyta	-
kilm.	išsimąstyto	išsimąstytų	išsimąstytos	išsimąstytų	-	-
naud.	išsimąstytam	išsimąstytiems	išsimąstytai	išsimąstytoms	-	-
gal.	išsimąstytą	išsimąstytus	išsimąstytą	išsimąstytas	-	-
įnag.	išsimąstytu	išsimąstytais	išsimąstyta	išsimąstytomis	-	-
viet.	išsimąstytame	išsimąstytuose	išsimąstytoje	išsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytasis	išsimąstytieji	išsimąstytoji	išsimąstytosios	-	-
kilm.	išsimąstytojo	išsimąstytųjų	išsimąstytosios	išsimąstytųjų	-	-
naud.	išsimąstytajam	išsimąstytiesiems	išsimąstytajai	išsimąstytosioms	-	-
gal.	išsimąstytąjį	išsimąstytuosius	išsimąstytąją	išsimąstytąsias	-	-
įnag.	išsimąstytuoju	išsimąstytaisiais	išsimąstytąja	išsimąstytosiomis	-	-
viet.	išsimąstytajame	išsimąstytuosiuose	išsimąstytojoje	išsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstytas, mot. g. išsimąstyta.
• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-tie-ji

išsimąstytieji

1. tas, kurį išsimąstė

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---