išplepėti
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išplepąs, išplepantis, išplepanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išplepėjęs, išplepėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išplepėdavęs, išplepėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išplepėsiąs, išplepėsiantis, išplepėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išplepamas, išplepama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išplepėtas, išplepėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išplepėsimas, išplepėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: išplepėtinas, išplepėtina.
- taip pat žr. pdlv.: išplepant, išplepėjus, išplepėdavus, išplepėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: išplepėdamas, išplepėdama.
- taip pat žr. bdn.: išplepėte, išplepėtinai.
- Skiemenys: iš-ple-pė-ti
- išpasakoti kitų slepiamą dalyką
- Paslaptį išplepėjo.
- kurį laiką plepėti, tuščiai šnekėti
- Susitiks ką, tai ir išplepės ligi vakaro.
- (šnek.) plepant išvirti
- Bulvės jau išplepėjo.
Etimologija[taisyti]
Antonimai[taisyti]
išplepėti: bendrai
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
išplepėti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
Dalyvis[taisyti]
- tas, kurį išplepėjo
Etimologija[taisyti]
<= išplepėti, išplepa, išplepėjo