išplepantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepantis, mot. g. išplepanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepąs, išplepantis	išplepą, išplepantys	išplepanti	išplepančios	-	išplepą
kilm.	išplepančio	išplepančių	išplepančios	išplepančių	-	-
naud.	išplepančiam	išplepantiems, išplepantiem	išplepančiai	išplepančioms, išplepančiom	-	-
gal.	išplepantį	išplepančius	išplepančią	išplepančias	-	-
įnag.	išplepančiu	išplepančiais	išplepančia	išplepančiomis	-	-
viet.	išplepančiame, išplepančiam	išplepančiuose, išplepančiuos	išplepančioje, išplepančioj	išplepančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepantysis	išplepantieji	išplepančioji	išplepančiosios	-	-
kilm.	išplepančiojo	išplepančiųjų	išplepančiosios	išplepančiųjų	-	-
naud.	išplepančiajam	išplepantiesiems	išplepančiajai	išplepančiosioms	-	-
gal.	išplepantįjį	išplepančiuosius	išplepančiąją	išplepančiąsias	-	-
įnag.	išplepančiuoju	išplepančiaisiais	išplepančiąja	išplepančiosiomis	-	-
viet.	išplepančiajame	išplepančiuosiuose	išplepančiojoje	išplepančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išplepanti.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---