išplepėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepėtas, mot. g. išplepėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtas	išplepėti	išplepėta	išplepėtos	išplepėta	-
kilm.	išplepėto	išplepėtų	išplepėtos	išplepėtų	-	-
naud.	išplepėtam	išplepėtiems	išplepėtai	išplepėtoms	-	-
gal.	išplepėtą	išplepėtus	išplepėtą	išplepėtas	-	-
įnag.	išplepėtu	išplepėtais	išplepėta	išplepėtomis	-	-
viet.	išplepėtame	išplepėtuose	išplepėtoje	išplepėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėtasis	išplepėtieji	išplepėtoji	išplepėtosios	-	-
kilm.	išplepėtojo	išplepėtųjų	išplepėtosios	išplepėtųjų	-	-
naud.	išplepėtajam	išplepėtiesiems	išplepėtajai	išplepėtosioms	-	-
gal.	išplepėtąjį	išplepėtuosius	išplepėtąją	išplepėtąsias	-	-
įnag.	išplepėtuoju	išplepėtaisiais	išplepėtąja	išplepėtosiomis	-	-
viet.	išplepėtajame	išplepėtuosiuose	išplepėtojoje	išplepėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepėtas, mot. g. išplepėta.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---