atsimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimąstytų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimąstau	atsimąsčiau	atsimąstydavau	atsimąstysiu
tu	atsimąstai	atsimąstei	atsimąstydavai	atsimąstysi
jis, ji	atsimąsto	atsimąstė	atsimąstydavo	atsimąstys
mes	atsimąstome, atsimąstom	atsimąstėme, atsimąstėm	atsimąstydavome, atsimąstydavom	atsimąstysime, atsimąstysim
jūs	atsimąstote, atsimąstot	atsimąstėte, atsimąstėt	atsimąstydavote, atsimąstydavot	atsimąstysite, atsimąstysit
jie, jos	atsimąsto	atsimąstė	atsimąstydavo	atsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimąstyčiau		atsimąstytumėme, atsimąstytumėm, atsimąstytume
2 asm.	atsimąstytumei, atsimąstytum		atsimąstytumėte, atsimąstytumėt
3 asm.	atsimąstytų		atsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimąstykime, atsimąstykim
2 asm.	atsimąstyki, atsimąstyk		atsimąstykite, atsimąstykit
3 asm.	teatsimąsto, teatsimąstai		teatsimąsto, teatsimąstai

• žr. pagr. f. atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-tų

atsimąstytų

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

atsimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstytas, mot. g. atsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytas	atsimąstyti	atsimąstyta	atsimąstytos	atsimąstyta	-
kilm.	atsimąstyto	atsimąstytų	atsimąstytos	atsimąstytų	-	-
naud.	atsimąstytam	atsimąstytiems	atsimąstytai	atsimąstytoms	-	-
gal.	atsimąstytą	atsimąstytus	atsimąstytą	atsimąstytas	-	-
įnag.	atsimąstytu	atsimąstytais	atsimąstyta	atsimąstytomis	-	-
viet.	atsimąstytame	atsimąstytuose	atsimąstytoje	atsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytasis	atsimąstytieji	atsimąstytoji	atsimąstytosios	-	-
kilm.	atsimąstytojo	atsimąstytųjų	atsimąstytosios	atsimąstytųjų	-	-
naud.	atsimąstytajam	atsimąstytiesiems	atsimąstytajai	atsimąstytosioms	-	-
gal.	atsimąstytąjį	atsimąstytuosius	atsimąstytąją	atsimąstytąsias	-	-
įnag.	atsimąstytuoju	atsimąstytaisiais	atsimąstytąja	atsimąstytosiomis	-	-
viet.	atsimąstytajame	atsimąstytuosiuose	atsimąstytojoje	atsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstytas, mot. g. atsimąstyta.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-tų

atsimąstytų

1. tas, kurį atsimąstė

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: at-si-mąs-ty-tų

atsimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  atsimąstytų: bendrai

---