atsimąstytąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstytąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstytas, mot. g. atsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytas	atsimąstyti	atsimąstyta	atsimąstytos	atsimąstyta	-
kilm.	atsimąstyto	atsimąstytų	atsimąstytos	atsimąstytų	-	-
naud.	atsimąstytam	atsimąstytiems	atsimąstytai	atsimąstytoms	-	-
gal.	atsimąstytą	atsimąstytus	atsimąstytą	atsimąstytas	-	-
įnag.	atsimąstytu	atsimąstytais	atsimąstyta	atsimąstytomis	-	-
viet.	atsimąstytame	atsimąstytuose	atsimąstytoje	atsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytasis	atsimąstytieji	atsimąstytoji	atsimąstytosios	-	-
kilm.	atsimąstytojo	atsimąstytųjų	atsimąstytosios	atsimąstytųjų	-	-
naud.	atsimąstytajam	atsimąstytiesiems	atsimąstytajai	atsimąstytosioms	-	-
gal.	atsimąstytąjį	atsimąstytuosius	atsimąstytąją	atsimąstytąsias	-	-
įnag.	atsimąstytuoju	atsimąstytaisiais	atsimąstytąja	atsimąstytosiomis	-	-
viet.	atsimąstytajame	atsimąstytuosiuose	atsimąstytojoje	atsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstytas, mot. g. atsimąstyta.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-tą-jį

atsimąstytąjį

1. tas, kurį atsimąstė

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---