atsimąstytumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimąstytumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimąstau	atsimąsčiau	atsimąstydavau	atsimąstysiu
tu	atsimąstai	atsimąstei	atsimąstydavai	atsimąstysi
jis, ji	atsimąsto	atsimąstė	atsimąstydavo	atsimąstys
mes	atsimąstome, atsimąstom	atsimąstėme, atsimąstėm	atsimąstydavome, atsimąstydavom	atsimąstysime, atsimąstysim
jūs	atsimąstote, atsimąstot	atsimąstėte, atsimąstėt	atsimąstydavote, atsimąstydavot	atsimąstysite, atsimąstysit
jie, jos	atsimąsto	atsimąstė	atsimąstydavo	atsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimąstyčiau		atsimąstytumėme, atsimąstytumėm, atsimąstytume
2 asm.	atsimąstytumei, atsimąstytum		atsimąstytumėte, atsimąstytumėt
3 asm.	atsimąstytų		atsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimąstykime, atsimąstykim
2 asm.	atsimąstyki, atsimąstyk		atsimąstykite, atsimąstykit
3 asm.	teatsimąsto, teatsimąstai		teatsimąsto, teatsimąstai

• žr. pagr. f. atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-tu-mėm

atsimąstytumėm

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---