apvoktus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvoktus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvoktas, mot. g. apvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktas	apvokti	apvokta	apvoktos	apvokta	-
kilm.	apvokto	apvoktų	apvoktos	apvoktų	-	-
naud.	apvoktam	apvoktiems	apvoktai	apvoktoms	-	-
gal.	apvoktą	apvoktus	apvoktą	apvoktas	-	-
įnag.	apvoktu	apvoktais	apvokta	apvoktomis	-	-
viet.	apvoktame	apvoktuose	apvoktoje	apvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktasis	apvoktieji	apvoktoji	apvoktosios	-	-
kilm.	apvoktojo	apvoktųjų	apvoktosios	apvoktųjų	-	-
naud.	apvoktajam	apvoktiesiems	apvoktajai	apvoktosioms	-	-
gal.	apvoktąjį	apvoktuosius	apvoktąją	apvoktąsias	-	-
įnag.	apvoktuoju	apvoktaisiais	apvoktąja	apvoktosiomis	-	-
viet.	apvoktajame	apvoktuosiuose	apvoktojoje	apvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvoktas, mot. g. apvokta.
• Skiemenys: ap-vok-tus

apvoktus

1. tas, kurį apvokė

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---