įsiskolintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsiskolintumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsiskolinu	įsiskolinau	įsiskolindavau	įsiskolinsiu
tu	įsiskolini	įsiskolinai	įsiskolindavai	įsiskolinsi
jis, ji	įsiskolina	įsiskolino	įsiskolindavo	įsiskolins
mes	įsiskoliname, įsiskolinam	įsiskolinome, įsiskolinom	įsiskolindavome, įsiskolindavom	įsiskolinsime, įsiskolinsim
jūs	įsiskolinate, įsiskolinat	įsiskolinote, įsiskolinot	įsiskolindavote, įsiskolindavot	įsiskolinsite, įsiskolinsit
jie, jos	įsiskolina	įsiskolino	įsiskolindavo	įsiskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsiskolinčiau		įsiskolintumėme, įsiskolintumėm, įsiskolintume
2 asm.	įsiskolintumei, įsiskolintum		įsiskolintumėte, įsiskolintumėt
3 asm.	įsiskolintų		įsiskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsiskolinkime, įsiskolinkim
2 asm.	įsiskolinki, įsiskolink		įsiskolinkite, įsiskolinkit
3 asm.	teįsiskolina, teįsiskolinie		teįsiskolina, teįsiskolinie

• žr. pagr. f. įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino
• Skiemenys: į-si-sko-lin-tu-mėm

įsiskolintumėm

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---