įsimigdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimigdavau (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimigti, įsiminga, įsimigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimingu	įsimigau	įsimigdavau	įsimigsiu
tu	įsimingi	įsimigai	įsimigdavai	įsimigsi
jis, ji	įsiminga	įsimigo	įsimigdavo	įsimigs
mes	įsimingame, įsimingam	įsimigome, įsimigom	įsimigdavome, įsimigdavom	įsimigsime, įsimigsim
jūs	įsimingate, įsimingat	įsimigote, įsimigot	įsimigdavote, įsimigdavot	įsimigsite, įsimigsit
jie, jos	įsiminga	įsimigo	įsimigdavo	įsimigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimigčiau		įsimigtumėme, įsimigtumėm, įsimigtume
2 asm.	įsimigtumei, įsimigtum		įsimigtumėte, įsimigtumėt
3 asm.	įsimigtų		įsimigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimikime, įsimikim
2 asm.	įsimiki, įsimik		įsimikite, įsimikit
3 asm.	teįsiminga, teįsimingie		teįsiminga, teįsimingie

• žr. pagr. f. įsimigti, įsiminga, įsimigo
• Skiemenys: į-si-mig-da-vau

įsimigdavau

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---