įmiegokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įmiegokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmiegoti, įmiega, įmiegojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įmiegu	įmiegojau	įmiegodavau	įmiegosiu
tu	įmiegi	įmiegojai	įmiegodavai	įmiegosi
jis, ji	įmiega	įmiegojo	įmiegodavo	įmiegos
mes	įmiegame, įmiegam	įmiegojome, įmiegojom	įmiegodavome, įmiegodavom	įmiegosime, įmiegosim
jūs	įmiegate, įmiegat	įmiegojote, įmiegojot	įmiegodavote, įmiegodavot	įmiegosite, įmiegosit
jie, jos	įmiega	įmiegojo	įmiegodavo	įmiegos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įmiegočiau		įmiegotumėme, įmiegotumėm, įmiegotume
2 asm.	įmiegotumei, įmiegotum		įmiegotumėte, įmiegotumėt
3 asm.	įmiegotų		įmiegotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įmiegokime, įmiegokim
2 asm.	įmiegoki, įmiegok		įmiegokite, įmiegokit
3 asm.	teįmiega, teįmiegie		teįmiega, teįmiegie

• žr. pagr. f. įmiegoti, įmiega, įmiegojo
• Skiemenys: į-mie-go-kim

įmiegokim

Etimologija

<= į- + miegoti, miega, miegojo

---