įdrįsti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įdrįsti (vks., pagr. f., bendr., ties. nuos., es. l., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įdrįsti, įdrįsta, įdrįso
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įdrįstu	įdrįsau	įdrįsdavau	įdrįsiu
tu	įdrįsti	įdrįsai	įdrįsdavai	įdrįsi
jis, ji	įdrįsta	įdrįso	įdrįsdavo	įdrįs
mes	įdrįstame, įdrįstam	įdrįsome, įdrįsom	įdrįsdavome, įdrįsdavom	įdrįsime, įdrįsim
jūs	įdrįstate, įdrįstat	įdrįsote, įdrįsot	įdrįsdavote, įdrįsdavot	įdrįsite, įdrįsit
jie, jos	įdrįsta	įdrįso	įdrįsdavo	įdrįs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įdrįsčiau		įdrįstumėme, įdrįstumėm, įdrįstume
2 asm.	įdrįstumei, įdrįstum		įdrįstumėte, įdrįstumėt
3 asm.	įdrįstų		įdrįstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įdrįskime, įdrįskim
2 asm.	įdrįski, įdrįsk		įdrįskite, įdrįskit
3 asm.	teįdrįsta, teįdrįstie		teįdrįsta, teįdrįstie

• žr. pagr. f. įdrįsti, įdrįsta, įdrįso

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įdrįstąs, įdrįstantis, įdrįstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įdrįsęs, įdrįsusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įdrįsdavęs, įdrįsdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įdrįsiąs, įdrįsiantis, įdrįsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įdrįstamas, įdrįstama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įdrįstas, įdrįsta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įdrįsimas, įdrįsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įdrįstinas, įdrįstina.
• taip pat žr. pdlv.: įdrįstant, įdrįsus, įdrįsdavus, įdrįsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įdrįsdamas, įdrįsdama.
• taip pat žr. bdn.: įdrįste, įdrįstinai.
• Skiemenys: į-drįs-ti

įdrįsti

1. įgauti drąsos, įdrąsėti:
   • Jis jau įdrįso tenai.

Etimologija

<= į- + drįsti, drįsta, drįso

Sinonimai

    įdrįsti: bendrai

įdrąsėti (lt) įdrąsti (lt) (ret.)

įsidrąsinti (lt) įsinarsinti (lt)

Antonimai

    įdrįsti: bendrai

neįdrįsti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įdrįsti: Išvestiniai žodžiai

neįdrįsti (lt) neig.

įdrįsimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įdrįsti: bendrai

---

Dalyvis

įdrįsti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįstas, mot. g. įdrįsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstas	įdrįsti	įdrįsta	įdrįstos	įdrįsta	-
kilm.	įdrįsto	įdrįstų	įdrįstos	įdrįstų	-	-
naud.	įdrįstam	įdrįstiems	įdrįstai	įdrįstoms	-	-
gal.	įdrįstą	įdrįstus	įdrįstą	įdrįstas	-	-
įnag.	įdrįstu	įdrįstais	įdrįsta	įdrįstomis	-	-
viet.	įdrįstame	įdrįstuose	įdrįstoje	įdrįstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstasis	įdrįstieji	įdrįstoji	įdrįstosios	-	-
kilm.	įdrįstojo	įdrįstųjų	įdrįstosios	įdrįstųjų	-	-
naud.	įdrįstajam	įdrįstiesiems	įdrįstajai	įdrįstosioms	-	-
gal.	įdrįstąjį	įdrįstuosius	įdrįstąją	įdrįstąsias	-	-
įnag.	įdrįstuoju	įdrįstaisiais	įdrįstąja	įdrįstosiomis	-	-
viet.	įdrįstajame	įdrįstuosiuose	įdrįstojoje	įdrįstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįstas, mot. g. įdrįsta.
• Skiemenys: į-drįs-ti

įdrįsti

1. tas, kurį įdrįso

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---