neišgalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišgalvoti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišgalvoju	neišgalvojau	neišgalvodavau	neišgalvosiu
tu	neišgalvoji	neišgalvojai	neišgalvodavai	neišgalvosi
jis, ji	neišgalvoja	neišgalvojo	neišgalvodavo	neišgalvos
mes	neišgalvojame, neišgalvojam	neišgalvojome, neišgalvojom	neišgalvodavome, neišgalvodavom	neišgalvosime, neišgalvosim
jūs	neišgalvojate, neišgalvojat	neišgalvojote, neišgalvojot	neišgalvodavote, neišgalvodavot	neišgalvosite, neišgalvosit
jie, jos	neišgalvoja	neišgalvojo	neišgalvodavo	neišgalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišgalvočiau		neišgalvotumėme, neišgalvotumėm, neišgalvotume
2 asm.	neišgalvotumei, neišgalvotum		neišgalvotumėte, neišgalvotumėt
3 asm.	neišgalvotų		neišgalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišgalvokime, neišgalvokim
2 asm.	neišgalvoki, neišgalvok		neišgalvokite, neišgalvokit
3 asm.	teneišgalvoja, teneišgalvojie		teneišgalvoja, teneišgalvojie

• žr. pagr. f. neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišgalvojąs, neišgalvojantis, neišgalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišgalvojęs, neišgalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišgalvodavęs, neišgalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišgalvosiąs, neišgalvosiantis, neišgalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišgalvojamas, neišgalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišgalvotas, neišgalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišgalvosimas, neišgalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišgalvotinas, neišgalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: neišgalvojant, neišgalvojus, neišgalvodavus, neišgalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišgalvodamas, neišgalvodama.
• taip pat žr. bdn.: neišgalvote, neišgalvotinai.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ti

neišgalvoti

1. priešingas veiksmas veiksmui: išgalvoti.

Etimologija

<= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    neišgalvoti: bendrai

išgalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišgalvoti: Išvestiniai žodžiai

neišgalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neišgalvoti: bendrai

---

Dalyvis

neišgalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvotas, mot. g. neišgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotas	neišgalvoti	neišgalvota	neišgalvotos	neišgalvota	-
kilm.	neišgalvoto	neišgalvotų	neišgalvotos	neišgalvotų	-	-
naud.	neišgalvotam	neišgalvotiems	neišgalvotai	neišgalvotoms	-	-
gal.	neišgalvotą	neišgalvotus	neišgalvotą	neišgalvotas	-	-
įnag.	neišgalvotu	neišgalvotais	neišgalvota	neišgalvotomis	-	-
viet.	neišgalvotame	neišgalvotuose	neišgalvotoje	neišgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotasis	neišgalvotieji	neišgalvotoji	neišgalvotosios	-	-
kilm.	neišgalvotojo	neišgalvotųjų	neišgalvotosios	neišgalvotųjų	-	-
naud.	neišgalvotajam	neišgalvotiesiems	neišgalvotajai	neišgalvotosioms	-	-
gal.	neišgalvotąjį	neišgalvotuosius	neišgalvotąją	neišgalvotąsias	-	-
įnag.	neišgalvotuoju	neišgalvotaisiais	neišgalvotąja	neišgalvotosiomis	-	-
viet.	neišgalvotajame	neišgalvotuosiuose	neišgalvotojoje	neišgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvotas, mot. g. neišgalvota.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ti

neišgalvoti

1. tas, kurį neišgalvojo

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---