išsivogtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivogtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivogti, išsivagia, išsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivagiu	išsivogiau	išsivogdavau	išsivogsiu
tu	išsivagi	išsivogei	išsivogdavai	išsivogsi
jis, ji	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
mes	išsivagiame, išsivagiam	išsivogėme, išsivogėm	išsivogdavome, išsivogdavom	išsivogsime, išsivogsim
jūs	išsivagiate, išsivagiat	išsivogėte, išsivogėt	išsivogdavote, išsivogdavot	išsivogsite, išsivogsit
jie, jos	išsivagia	išsivogė	išsivogdavo	išsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivogčiau		išsivogtumėme, išsivogtumėm, išsivogtume
2 asm.	išsivogtumei, išsivogtum		išsivogtumėte, išsivogtumėt
3 asm.	išsivogtų		išsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivokime, išsivokim
2 asm.	išsivoki, išsivok		išsivokite, išsivokit
3 asm.	teišsivagia, teišsivagie		teišsivagia, teišsivagie

• žr. pagr. f. išsivogti, išsivagia, išsivogė
• Skiemenys: iš-si-vog-tų

išsivogtų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---

Dalyvis

išsivogtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivogtas, mot. g. išsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtas	išsivogti	išsivogta	išsivogtos	išsivogta	-
kilm.	išsivogto	išsivogtų	išsivogtos	išsivogtų	-	-
naud.	išsivogtam	išsivogtiems	išsivogtai	išsivogtoms	-	-
gal.	išsivogtą	išsivogtus	išsivogtą	išsivogtas	-	-
įnag.	išsivogtu	išsivogtais	išsivogta	išsivogtomis	-	-
viet.	išsivogtame	išsivogtuose	išsivogtoje	išsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivogtasis	išsivogtieji	išsivogtoji	išsivogtosios	-	-
kilm.	išsivogtojo	išsivogtųjų	išsivogtosios	išsivogtųjų	-	-
naud.	išsivogtajam	išsivogtiesiems	išsivogtajai	išsivogtosioms	-	-
gal.	išsivogtąjį	išsivogtuosius	išsivogtąją	išsivogtąsias	-	-
įnag.	išsivogtuoju	išsivogtaisiais	išsivogtąja	išsivogtosiomis	-	-
viet.	išsivogtajame	išsivogtuosiuose	išsivogtojoje	išsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivogtas, mot. g. išsivogta.
• Skiemenys: iš-si-vog-tų

išsivogtų

1. tas, kurį išsivogė

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-vog-tų

išsivogtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    išsivogtų: bendrai

neišsivogtų (lt)

Vertimai

  išsivogtų: bendrai

---