išjaudinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išjaudinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išjaudinti, išjaudina, išjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išjaudinu	išjaudinau	išjaudindavau	išjaudinsiu
tu	išjaudini	išjaudinai	išjaudindavai	išjaudinsi
jis, ji	išjaudina	išjaudino	išjaudindavo	išjaudins
mes	išjaudiname, išjaudinam	išjaudinome, išjaudinom	išjaudindavome, išjaudindavom	išjaudinsime, išjaudinsim
jūs	išjaudinate, išjaudinat	išjaudinote, išjaudinot	išjaudindavote, išjaudindavot	išjaudinsite, išjaudinsit
jie, jos	išjaudina	išjaudino	išjaudindavo	išjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išjaudinčiau		išjaudintumėme, išjaudintumėm, išjaudintume
2 asm.	išjaudintumei, išjaudintum		išjaudintumėte, išjaudintumėt
3 asm.	išjaudintų		išjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išjaudinkime, išjaudinkim
2 asm.	išjaudinki, išjaudink		išjaudinkite, išjaudinkit
3 asm.	teišjaudina, teišjaudinie		teišjaudina, teišjaudinie

• žr. pagr. f. išjaudinti, išjaudina, išjaudino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išjaudinąs, išjaudinantis, išjaudinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išjaudinęs, išjaudinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išjaudindavęs, išjaudindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išjaudinsiąs, išjaudinsiantis, išjaudinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išjaudinamas, išjaudinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išjaudintas, išjaudinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išjaudinsimas, išjaudinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išjaudintinas, išjaudintina.
• taip pat žr. pdlv.: išjaudinant, išjaudinus, išjaudindavus, išjaudinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išjaudindamas, išjaudindama.
• taip pat žr. bdn.: išjaudinte, išjaudintinai.
• Skiemenys: iš-jau-din-ti

išjaudinti

1. pažadinti, padirginti:
   • Išjaudina nervų sistem.

Etimologija

<= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    išjaudinti: bendrai

neišjaudinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išjaudinti: Išvestiniai žodžiai

išjaudinimas (lt) (vyr. g.)

neišjaudinti (lt) (neig. )

Vertimai

  išjaudinti: bendrai

---

Dalyvis

išjaudinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudintas, mot. g. išjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintas	išjaudinti	išjaudinta	išjaudintos	išjaudinta	-
kilm.	išjaudinto	išjaudintų	išjaudintos	išjaudintų	-	-
naud.	išjaudintam	išjaudintiems	išjaudintai	išjaudintoms	-	-
gal.	išjaudintą	išjaudintus	išjaudintą	išjaudintas	-	-
įnag.	išjaudintu	išjaudintais	išjaudinta	išjaudintomis	-	-
viet.	išjaudintame	išjaudintuose	išjaudintoje	išjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintasis	išjaudintieji	išjaudintoji	išjaudintosios	-	-
kilm.	išjaudintojo	išjaudintųjų	išjaudintosios	išjaudintųjų	-	-
naud.	išjaudintajam	išjaudintiesiems	išjaudintajai	išjaudintosioms	-	-
gal.	išjaudintąjį	išjaudintuosius	išjaudintąją	išjaudintąsias	-	-
įnag.	išjaudintuoju	išjaudintaisiais	išjaudintąja	išjaudintosiomis	-	-
viet.	išjaudintajame	išjaudintuosiuose	išjaudintojoje	išjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudintas, mot. g. išjaudinta.
• Skiemenys: iš-jau-din-ti

išjaudinti

1. tas, kurį išjaudino

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---