dėtų

Taip pat žr.: dėtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

dėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: dėti, deda, dėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	dedu	dėjau	dėdavau	dėsiu
tu	dedi	dėjai	dėdavai	dėsi
jis, ji	deda	dėjo	dėdavo	dės
mes	dedame, dedam	dėjome, dėjom	dėdavome, dėdavom	dėsime, dėsim
jūs	dedate, dedat	dėjote, dėjot	dėdavote, dėdavot	dėsite, dėsit
jie, jos	deda	dėjo	dėdavo	dės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	dėčiau		dėtumėme, dėtumėm, dėtume
2 asm.	dėtumei, dėtum		dėtumėte, dėtumėt
3 asm.	dėtų		dėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		dėkime, dėkim
2 asm.	dėki, dėk		dėkite, dėkit
3 asm.	tededa, tededie		tededa, tededie

• žr. pagr. f. dėti, deda, dėjo

---

Dalyvis

dėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dėtas, mot. g. dėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėtas	dėti	dėta	dėtos	dėta	-
kilm.	dėto	dėtų	dėtos	dėtų	-	-
naud.	dėtam	dėtiems	dėtai	dėtoms	-	-
gal.	dėtą	dėtus	dėtą	dėtas	-	-
įnag.	dėtu	dėtais	dėta	dėtomis	-	-
viet.	dėtame	dėtuose	dėtoje	dėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėtasis	dėtieji	dėtoji	dėtosios	-	-
kilm.	dėtojo	dėtųjų	dėtosios	dėtųjų	-	-
naud.	dėtajam	dėtiesiems	dėtajai	dėtosioms	-	-
gal.	dėtąjį	dėtuosius	dėtąją	dėtąsias	-	-
įnag.	dėtuoju	dėtaisiais	dėtąja	dėtosiomis	-	-
viet.	dėtajame	dėtuosiuose	dėtojoje	dėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dėtas, mot. g. dėta.
• Skiemenys: dė-tų

dėtų

1. tas kurį dėjo

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---