įtikinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įtikinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikinti, įtikina, įtikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įtikinu	įtikinau	įtikindavau	įtikinsiu
tu	įtikini	įtikinai	įtikindavai	įtikinsi
jis, ji	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
mes	įtikiname, įtikinam	įtikinome, įtikinom	įtikindavome, įtikindavom	įtikinsime, įtikinsim
jūs	įtikinate, įtikinat	įtikinote, įtikinot	įtikindavote, įtikindavot	įtikinsite, įtikinsit
jie, jos	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įtikinčiau		įtikintumėme, įtikintumėm, įtikintume
2 asm.	įtikintumei, įtikintum		įtikintumėte, įtikintumėt
3 asm.	įtikintų		įtikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įtikinkime, įtikinkim
2 asm.	įtikinki, įtikink		įtikinkite, įtikinkit
3 asm.	teįtikina, teįtikinie		teįtikina, teįtikinie

• žr. pagr. f. įtikinti, įtikina, įtikino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įtikinąs, įtikinantis, įtikinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įtikinęs, įtikinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įtikindavęs, įtikindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įtikinsiąs, įtikinsiantis, įtikinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įtikinamas, įtikinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įtikintas, įtikinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įtikinsimas, įtikinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įtikintinas, įtikintina.
• taip pat žr. pdlv.: įtikinant, įtikinus, įtikindavus, įtikinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įtikindamas, įtikindama.
• taip pat žr. bdn.: įtikinte, įtikintinai.
• Skiemenys: į-ti-kin-ti

įtikinti

1. (priež.) įtikėti:
   • Įtìkinti galima veikiant visų pirma valią, širdį, jausmus.

Etimologija

<= į- + tikinti, tikina, tikino

Antonimai

    įtikinti: bendrai

neįtikinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įtikinti: Išvestiniai žodžiai

neįtikinti (lt) (neig. )

įtikinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įtikinti: priversti patikėti, įkalbėti

Anglų kalba: convince (en), persuade (en)

Švedų kalba: övertyga (sv)

---

Dalyvis

įtikinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikintas, mot. g. įtikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintas	įtikinti	įtikinta	įtikintos	įtikinta	-
kilm.	įtikinto	įtikintų	įtikintos	įtikintų	-	-
naud.	įtikintam	įtikintiems	įtikintai	įtikintoms	-	-
gal.	įtikintą	įtikintus	įtikintą	įtikintas	-	-
įnag.	įtikintu	įtikintais	įtikinta	įtikintomis	-	-
viet.	įtikintame	įtikintuose	įtikintoje	įtikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintasis	įtikintieji	įtikintoji	įtikintosios	-	-
kilm.	įtikintojo	įtikintųjų	įtikintosios	įtikintųjų	-	-
naud.	įtikintajam	įtikintiesiems	įtikintajai	įtikintosioms	-	-
gal.	įtikintąjį	įtikintuosius	įtikintąją	įtikintąsias	-	-
įnag.	įtikintuoju	įtikintaisiais	įtikintąja	įtikintosiomis	-	-
viet.	įtikintajame	įtikintuosiuose	įtikintojoje	įtikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikintas, mot. g. įtikinta.
• Skiemenys: į-ti-kin-ti

įtikinti

1. tas, kurį įtikino

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---

Veiksmažodis

įtikinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikinti, įtikina, įtikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įtikinu	įtikinau	įtikindavau	įtikinsiu
tu	įtikini	įtikinai	įtikindavai	įtikinsi
jis, ji	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
mes	įtikiname, įtikinam	įtikinome, įtikinom	įtikindavome, įtikindavom	įtikinsime, įtikinsim
jūs	įtikinate, įtikinat	įtikinote, įtikinot	įtikindavote, įtikindavot	įtikinsite, įtikinsit
jie, jos	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įtikinčiau		įtikintumėme, įtikintumėm, įtikintume
2 asm.	įtikintumei, įtikintum		įtikintumėte, įtikintumėt
3 asm.	įtikintų		įtikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įtikinkime, įtikinkim
2 asm.	įtikinki, įtikink		įtikinkite, įtikinkit
3 asm.	teįtikina, teįtikinie		teįtikina, teįtikinie

• žr. pagr. f. įtikinti, įtikina, įtikino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įtikinąs, įtikinantis, įtikinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įtikinęs, įtikinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įtikindavęs, įtikindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įtikinsiąs, įtikinsiantis, įtikinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įtikinamas, įtikinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įtikintas, įtikinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įtikinsimas, įtikinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įtikintinas, įtikintina.
• taip pat žr. pdlv.: įtikinant, įtikinus, įtikindavus, įtikinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įtikindamas, įtikindama.
• taip pat žr. bdn.: įtikinte, įtikintinai.
• Skiemenys: į-ti-kin-ti

įtikinti

1. (priež.) įtikti:
   • Įtìkink man raktą.
2. suteikti pagalbą, padėti, paremti, pasirūpinti:
   • Įleidžiu ką svetimą kur, įtikinu.

Etimologija

<= į- + tikinti, tikina, tikino

Antonimai

    įtikinti: bendrai

neįtikinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įtikinti: Išvestiniai žodžiai

neįtikinti (lt) (neig. )

įtikinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įtikinti: (priež.) įtikti

  įtikinti: suteikti pagalbą, padėti, paremti, pasirūpinti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---