įtikinčiau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įtikinčiau (vks., tar. nuos., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikinti, įtikina, įtikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įtikinu	įtikinau	įtikindavau	įtikinsiu
tu	įtikini	įtikinai	įtikindavai	įtikinsi
jis, ji	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
mes	įtikiname, įtikinam	įtikinome, įtikinom	įtikindavome, įtikindavom	įtikinsime, įtikinsim
jūs	įtikinate, įtikinat	įtikinote, įtikinot	įtikindavote, įtikindavot	įtikinsite, įtikinsit
jie, jos	įtikina	įtikino	įtikindavo	įtikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įtikinčiau		įtikintumėme, įtikintumėm, įtikintume
2 asm.	įtikintumei, įtikintum		įtikintumėte, įtikintumėt
3 asm.	įtikintų		įtikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įtikinkime, įtikinkim
2 asm.	įtikinki, įtikink		įtikinkite, įtikinkit
3 asm.	teįtikina, teįtikinie		teįtikina, teįtikinie

• žr. pagr. f. įtikinti, įtikina, įtikino
• Skiemenys: į-ti-kin-čiau

įtikinčiau

Etimologija

<= į- + tikinti, tikina, tikino

---