vėjavo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

vėjavo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: vėjuoti, vėjuoja, vėjavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	vėjuoju	vėjavau	vėjuodavau	vėjuosiu
tu	vėjuoji	vėjavai	vėjuodavai	vėjuosi
jis, ji	vėjuoja	vėjavo	vėjuodavo	vėjuos
mes	vėjuojame, vėjuojam	vėjavome, vėjavom	vėjuodavome, vėjuodavom	vėjuosime, vėjuosim
jūs	vėjuojate, vėjuojat	vėjavote, vėjavot	vėjuodavote, vėjuodavot	vėjuosite, vėjuosit
jie, jos	vėjuoja	vėjavo	vėjuodavo	vėjuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	vėjuočiau		vėjuotumėme, vėjuotumėm, vėjuotume
2 asm.	vėjuotumei, vėjuotum		vėjuotumėte, vėjuotumėt
3 asm.	vėjuotų		vėjuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		vėjuokime, vėjuokim
2 asm.	vėjuoki, vėjuok		vėjuokite, vėjuokit
3 asm.	tevėjuoja, tevėjuojie		tevėjuoja, tevėjuojie

• žr. pagr. f. vėjuoti, vėjuoja, vėjavo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: vėjuojąs, vėjuojantis, vėjuojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vėjavęs, vėjavusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: vėjuodavęs, vėjuodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: vėjuosiąs, vėjuosiantis, vėjuosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: vėjuojamas, vėjuojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vėjuotas, vėjuota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: vėjuosimas, vėjuosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: vėjuotinas, vėjuotina.
• taip pat žr. pdlv.: vėjuojant, vėjavus, vėjuodavus, vėjuosiant.
• taip pat žr. psdlv.: vėjuodamas, vėjuodama.
• taip pat žr. bdn.: vėjuote, vėjuotinai.
• Skiemenys: vė-ja-vo

vėjavo

1. pūsti, kilti vėjui. pvz.: Lauke pradėjo vėjuoti
2. (slengas) kalbėti nesąmones, nusišnektėti. pvz. Andriui pradėjus vėjuoti niekas jo nebesuprato