tenesusiginčijie

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

tenesusiginčijie (neig. sangrž. vks., liep. nuos., vns., 3 asm., liep. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusiginčiju	nesusiginčijau	nesusiginčydavau	nesusiginčysiu
tu	nesusiginčiji	nesusiginčijai	nesusiginčydavai	nesusiginčysi
jis, ji	nesusiginčija	nesusiginčijo	nesusiginčydavo	nesusiginčys
mes	nesusiginčijame, nesusiginčijam	nesusiginčijome, nesusiginčijom	nesusiginčydavome, nesusiginčydavom	nesusiginčysime, nesusiginčysim
jūs	nesusiginčijate, nesusiginčijat	nesusiginčijote, nesusiginčijot	nesusiginčydavote, nesusiginčydavot	nesusiginčysite, nesusiginčysit
jie, jos	nesusiginčija	nesusiginčijo	nesusiginčydavo	nesusiginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusiginčyčiau		nesusiginčytumėme, nesusiginčytumėm, nesusiginčytume
2 asm.	nesusiginčytumei, nesusiginčytum		nesusiginčytumėte, nesusiginčytumėt
3 asm.	nesusiginčytų		nesusiginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusiginčykime, nesusiginčykim
2 asm.	nesusiginčyki, nesusiginčyk		nesusiginčykite, nesusiginčykit
3 asm.	tenesusiginčija, tenesusiginčijie		tenesusiginčija, tenesusiginčijie

• žr. pagr. f. nesusiginčyti, nesusiginčija, nesusiginčijo
• Skiemenys: te-ne-su-si-gin-či-jie

tenesusiginčijie

Etimologija

<= ne- + susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---