suskolino
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]
suskolino (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- žr. pagr. f. suskolinti, suskolina, suskolino
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suskolinąs, suskolinantis, suskolinanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suskolinęs, suskolinusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suskolindavęs, suskolindavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suskolinsiąs, suskolinsiantis, suskolinsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suskolinamas, suskolinama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suskolintas, suskolinta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suskolinsimas, suskolinsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: suskolintinas, suskolintina.
- taip pat žr. pdlv.: suskolinant, suskolinus, suskolindavus, suskolinsiant.
- taip pat žr. psdlv.: suskolindamas, suskolindama.
- taip pat žr. bdn.: suskolinte, suskolintinai.
- Skiemenys: su-sko-li-no
- surinkti, įgyti, gauti skolinantis iš daugelio, iš visur:
- Daugelis mūsų rašytojų prisimena, kaip sunkiai, už suskolintus litus jie leisdavo savo knygas, kokie menkučiai tada buvo knygų tiražai.
Etimologija
[taisyti]<= su- + skolinti, skolina, skolino
Antonimai
[taisyti] suskolino: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] suskolino: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] suskolino: bendrai