susigaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susigaminti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susigaminti, susigamina, susigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susigaminu	susigaminau	susigamindavau	susigaminsiu
tu	susigamini	susigaminai	susigamindavai	susigaminsi
jis, ji	susigamina	susigamino	susigamindavo	susigamins
mes	susigaminame, susigaminam	susigaminome, susigaminom	susigamindavome, susigamindavom	susigaminsime, susigaminsim
jūs	susigaminate, susigaminat	susigaminote, susigaminot	susigamindavote, susigamindavot	susigaminsite, susigaminsit
jie, jos	susigamina	susigamino	susigamindavo	susigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susigaminčiau		susigamintumėme, susigamintumėm, susigamintume
2 asm.	susigamintumei, susigamintum		susigamintumėte, susigamintumėt
3 asm.	susigamintų		susigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susigaminkime, susigaminkim
2 asm.	susigaminki, susigamink		susigaminkite, susigaminkit
3 asm.	tesusigamina, tesusigaminie		tesusigamina, tesusigaminie

• žr. pagr. f. susigaminti, susigamina, susigamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susigaminąs, susigaminantis, susigaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susigaminęs, susigaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susigamindavęs, susigamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susigaminsiąs, susigaminsiantis, susigaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susigaminamas, susigaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susigamintas, susigaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susigaminsimas, susigaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susigamintinas, susigamintina.
• taip pat žr. pdlv.: susigaminant, susigaminus, susigamindavus, susigaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: susigamindamas, susigamindama.
• taip pat žr. bdn.: susigaminte, susigamintinai.
• Skiemenys: su-si-ga-min-ti

susigaminti

1. daug ko padaryti, padirbti:
   • Jų širdyje tegyvena piktumas, pasididžiavimas, kad širdis yra lizdas viso to, kas su tuo susigamina.
2. pritaisyti (valgyti, ėsti), patiekti:
   • Susigamink lauknešėlį, ryt anksti kelsim ir eisim.
3. žr. pasigaminti.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    susigaminti: bendrai

nesusigaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susigaminti: Išvestiniai žodžiai

nesusigaminti (lt) (neig. sangrž.) susigaminimas (lt) (vyr. g.)

susigamintojas (lt) (vyr. g.) susigamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susigaminti: bendrai

---

Dalyvis

susigaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigamintas, mot. g. susigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigamintas	susigaminti	susigaminta	susigamintos	susigaminta	-
kilm.	susigaminto	susigamintų	susigamintos	susigamintų	-	-
naud.	susigamintam	susigamintiems	susigamintai	susigamintoms	-	-
gal.	susigamintą	susigamintus	susigamintą	susigamintas	-	-
įnag.	susigamintu	susigamintais	susigaminta	susigamintomis	-	-
viet.	susigamintame	susigamintuose	susigamintoje	susigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigamintasis	susigamintieji	susigamintoji	susigamintosios	-	-
kilm.	susigamintojo	susigamintųjų	susigamintosios	susigamintųjų	-	-
naud.	susigamintajam	susigamintiesiems	susigamintajai	susigamintosioms	-	-
gal.	susigamintąjį	susigamintuosius	susigamintąją	susigamintąsias	-	-
įnag.	susigamintuoju	susigamintaisiais	susigamintąja	susigamintosiomis	-	-
viet.	susigamintajame	susigamintuosiuose	susigamintojoje	susigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigamintas, mot. g. susigaminta.
• Skiemenys: su-si-ga-min-ti

susigaminti

1. tas, kurį susigamino

Etimologija

<= susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---