surašau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

surašau (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: surašyti, surašo, surašė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	surašau	surašiau	surašydavau	surašysiu
tu	surašai	surašei	surašydavai	surašysi
jis, ji	surašo	surašė	surašydavo	surašys
mes	surašome, surašom	surašėme, surašėm	surašydavome, surašydavom	surašysime, surašysim
jūs	surašote, surašot	surašėte, surašėt	surašydavote, surašydavot	surašysite, surašysit
jie, jos	surašo	surašė	surašydavo	surašys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	surašyčiau		surašytumėme, surašytumėm, surašytume
2 asm.	surašytumei, surašytum		surašytumėte, surašytumėt
3 asm.	surašytų		surašytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		surašykime, surašykim
2 asm.	surašyki, surašyk		surašykite, surašykit
3 asm.	tesurašo, tesurašai		tesurašo, tesurašai

• žr. pagr. f. surašyti, surašo, surašė
• Skiemenys: su-ra-šau

surašau

Etimologija

<= su- + rašyti, rašo, rašė

---