sugalvotus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugalvotus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugalvotas, mot. g. sugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotas	sugalvoti	sugalvota	sugalvotos	sugalvota	-
kilm.	sugalvoto	sugalvotų	sugalvotos	sugalvotų	-	-
naud.	sugalvotam	sugalvotiems	sugalvotai	sugalvotoms	-	-
gal.	sugalvotą	sugalvotus	sugalvotą	sugalvotas	-	-
įnag.	sugalvotu	sugalvotais	sugalvota	sugalvotomis	-	-
viet.	sugalvotame	sugalvotuose	sugalvotoje	sugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotasis	sugalvotieji	sugalvotoji	sugalvotosios	-	-
kilm.	sugalvotojo	sugalvotųjų	sugalvotosios	sugalvotųjų	-	-
naud.	sugalvotajam	sugalvotiesiems	sugalvotajai	sugalvotosioms	-	-
gal.	sugalvotąjį	sugalvotuosius	sugalvotąją	sugalvotąsias	-	-
įnag.	sugalvotuoju	sugalvotaisiais	sugalvotąja	sugalvotosiomis	-	-
viet.	sugalvotajame	sugalvotuosiuose	sugalvotojoje	sugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugalvotas, mot. g. sugalvota.
• Skiemenys: su-gal-vo-tus

sugalvotus

1. tas, kurį sugalvojo

Etimologija

<= sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---