skolinos

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

skolinos (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: skolintis, skolinasi, skolinosi
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	skolinuosi, skolinuos	skolinausi, skolinaus	skolindavausi, skolindavaus	skolinsiuosi, skolinsiuos
tu	skoliniesi, skolinies	skolinaisi, skolinais	skolindavaisi, skolindavais	skolinsiesi, skolinsies
jis, ji	skolinasi, skolinas	skolinosi, skolinos	skolindavosi, skolindavos	skolinsis
mes	skolinamės	skolinomės	skolindavomės	skolinsimės
jūs	skolinatės	skolinotės	skolindavotės	skolinsitės
jie, jos	skolinasi, skolinas	skolinosi, skolinos	skolindavosi, skolindavos	skolinsis
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	skolinčiausi, skolinčiaus		skolintumėmės, skolintumės
2 asm.	skolintumeisi, skolintumeis		skolintumėtės
3 asm.	skolintųsi, skolintųs		skolintųsi, skolintųs
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		skolinkimės
2 asm.	skolinkis		skolinkitės
3 asm.	tesiskolina, tesiskolinie		tesiskolina, tesiskolinie

• žr. pagr. f. skolintis, skolinasi, skolinosi
• Skiemenys: sko-li-nos

skolinos

1. imti į skolą:
   • Pritrūkę eina skõlintis duonos.
2. perimti, iš kitų savintis:
   • S. Daukantas nesitenkino gyvąja liaudies kalba, bet taip pat ieškojo žodžių senuosiuose raštuose ir net skolinosi iš latvių kalbos.

Etimologija

<= sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    skolinos: bendrai

nesiskolino (lt)

Išvestiniai žodžiai

    skolinos: Išvestiniai žodžiai

nesiskolinti (lt) (neig. sangrž.)

skolinimasis (lt) (vyr. g.)

Išraiškos arba posakiai

    skolinos: Išraiškos arba posakiai

nereikia žodžio skolintis (lt) (apie iškalbingą žmogų)

Vertimai

  skolinos: bendrai

---