prisivaišintų

Taip pat žr.: prisivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prisivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prisivaišinu	prisivaišinau	prisivaišindavau	prisivaišinsiu
tu	prisivaišini	prisivaišinai	prisivaišindavai	prisivaišinsi
jis, ji	prisivaišina	prisivaišino	prisivaišindavo	prisivaišins
mes	prisivaišiname, prisivaišinam	prisivaišinome, prisivaišinom	prisivaišindavome, prisivaišindavom	prisivaišinsime, prisivaišinsim
jūs	prisivaišinate, prisivaišinat	prisivaišinote, prisivaišinot	prisivaišindavote, prisivaišindavot	prisivaišinsite, prisivaišinsit
jie, jos	prisivaišina	prisivaišino	prisivaišindavo	prisivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prisivaišinčiau		prisivaišintumėme, prisivaišintumėm, prisivaišintume
2 asm.	prisivaišintumei, prisivaišintum		prisivaišintumėte, prisivaišintumėt
3 asm.	prisivaišintų		prisivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prisivaišinkime, prisivaišinkim
2 asm.	prisivaišinki, prisivaišink		prisivaišinkite, prisivaišinkit
3 asm.	teprisivaišina, teprisivaišinie		teprisivaišina, teprisivaišinie

• žr. pagr. f. prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-tų

prisivaišintų

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

prisivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišintas, mot. g. prisivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintas	prisivaišinti	prisivaišinta	prisivaišintos	prisivaišinta	-
kilm.	prisivaišinto	prisivaišintų	prisivaišintos	prisivaišintų	-	-
naud.	prisivaišintam	prisivaišintiems	prisivaišintai	prisivaišintoms	-	-
gal.	prisivaišintą	prisivaišintus	prisivaišintą	prisivaišintas	-	-
įnag.	prisivaišintu	prisivaišintais	prisivaišinta	prisivaišintomis	-	-
viet.	prisivaišintame	prisivaišintuose	prisivaišintoje	prisivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintasis	prisivaišintieji	prisivaišintoji	prisivaišintosios	-	-
kilm.	prisivaišintojo	prisivaišintųjų	prisivaišintosios	prisivaišintųjų	-	-
naud.	prisivaišintajam	prisivaišintiesiems	prisivaišintajai	prisivaišintosioms	-	-
gal.	prisivaišintąjį	prisivaišintuosius	prisivaišintąją	prisivaišintąsias	-	-
įnag.	prisivaišintuoju	prisivaišintaisiais	prisivaišintąja	prisivaišintosiomis	-	-
viet.	prisivaišintajame	prisivaišintuosiuose	prisivaišintojoje	prisivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišintas, mot. g. prisivaišinta.
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-tų

prisivaišintų

1. tas, kurį prisivaišino

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: pri-si-vai-šin-tų

prisivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---