prisivaišintu

Taip pat žr.: prisivaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišintas, mot. g. prisivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintas	prisivaišinti	prisivaišinta	prisivaišintos	prisivaišinta	-
kilm.	prisivaišinto	prisivaišintų	prisivaišintos	prisivaišintų	-	-
naud.	prisivaišintam	prisivaišintiems	prisivaišintai	prisivaišintoms	-	-
gal.	prisivaišintą	prisivaišintus	prisivaišintą	prisivaišintas	-	-
įnag.	prisivaišintu	prisivaišintais	prisivaišinta	prisivaišintomis	-	-
viet.	prisivaišintame	prisivaišintuose	prisivaišintoje	prisivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintasis	prisivaišintieji	prisivaišintoji	prisivaišintosios	-	-
kilm.	prisivaišintojo	prisivaišintųjų	prisivaišintosios	prisivaišintųjų	-	-
naud.	prisivaišintajam	prisivaišintiesiems	prisivaišintajai	prisivaišintosioms	-	-
gal.	prisivaišintąjį	prisivaišintuosius	prisivaišintąją	prisivaišintąsias	-	-
įnag.	prisivaišintuoju	prisivaišintaisiais	prisivaišintąja	prisivaišintosiomis	-	-
viet.	prisivaišintajame	prisivaišintuosiuose	prisivaišintojoje	prisivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišintas, mot. g. prisivaišinta.
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-tu

prisivaišintu

1. tas, kurį prisivaišino

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---