prigirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prigirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prigirdžiu	prigirdėjau	prigirdėdavau	prigirdėsiu
tu	prigirdi	prigirdėjai	prigirdėdavai	prigirdėsi
jis, ji	prigirdi	prigirdėjo	prigirdėdavo	prigirdės
mes	prigirdime, prigirdim	prigirdėjome, prigirdėjom	prigirdėdavome, prigirdėdavom	prigirdėsime, prigirdėsim
jūs	prigirdite, prigirdit	prigirdėjote, prigirdėjot	prigirdėdavote, prigirdėdavot	prigirdėsite, prigirdėsit
jie, jos	prigirdi	prigirdėjo	prigirdėdavo	prigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prigirdėčiau		prigirdėtumėme, prigirdėtumėm, prigirdėtume
2 asm.	prigirdėtumei, prigirdėtum		prigirdėtumėte, prigirdėtumėt
3 asm.	prigirdėtų		prigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prigirdėkime, prigirdėkim
2 asm.	prigirdėki, prigirdėk		prigirdėkite, prigirdėkit
3 asm.	teprigirdi, teprigirdie		teprigirdi, teprigirdie

• žr. pagr. f. prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prigirdįs, prigirdintis, prigirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prigirdėjęs, prigirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prigirdėdavęs, prigirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prigirdėsiąs, prigirdėsiantis, prigirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prigirdimas, prigirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prigirdėtas, prigirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prigirdėsimas, prigirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prigirdėtinas, prigirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: prigirdint, prigirdėjus, prigirdėdavus, prigirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: prigirdėdamas, prigirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: prigirdėte, prigirdėtinai.
• Skiemenys: pri-gir-dė-ti

prigirdėti

1. galėti girdėti:
   • Matau gerai, tik neprigirdžiu (silpnai girdžiu).

Etimologija

<= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    prigirdėti: bendrai

neprigirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prigirdėti: Išvestiniai žodžiai

neprigirdėti (lt) (neig. )

prigirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  prigirdėti: bendrai

---

Dalyvis

prigirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėtas, mot. g. prigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėtas	prigirdėti	prigirdėta	prigirdėtos	prigirdėta	-
kilm.	prigirdėto	prigirdėtų	prigirdėtos	prigirdėtų	-	-
naud.	prigirdėtam	prigirdėtiems	prigirdėtai	prigirdėtoms	-	-
gal.	prigirdėtą	prigirdėtus	prigirdėtą	prigirdėtas	-	-
įnag.	prigirdėtu	prigirdėtais	prigirdėta	prigirdėtomis	-	-
viet.	prigirdėtame	prigirdėtuose	prigirdėtoje	prigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėtasis	prigirdėtieji	prigirdėtoji	prigirdėtosios	-	-
kilm.	prigirdėtojo	prigirdėtųjų	prigirdėtosios	prigirdėtųjų	-	-
naud.	prigirdėtajam	prigirdėtiesiems	prigirdėtajai	prigirdėtosioms	-	-
gal.	prigirdėtąjį	prigirdėtuosius	prigirdėtąją	prigirdėtąsias	-	-
įnag.	prigirdėtuoju	prigirdėtaisiais	prigirdėtąja	prigirdėtosiomis	-	-
viet.	prigirdėtajame	prigirdėtuosiuose	prigirdėtojoje	prigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigirdėtas, mot. g. prigirdėta.
• Skiemenys: pri-gir-dė-ti

prigirdėti

1. tas, kurį prigirdėjo

Etimologija

<= prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---