prigirdėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prigirdėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prigirdžiu	prigirdėjau	prigirdėdavau	prigirdėsiu
tu	prigirdi	prigirdėjai	prigirdėdavai	prigirdėsi
jis, ji	prigirdi	prigirdėjo	prigirdėdavo	prigirdės
mes	prigirdime, prigirdim	prigirdėjome, prigirdėjom	prigirdėdavome, prigirdėdavom	prigirdėsime, prigirdėsim
jūs	prigirdite, prigirdit	prigirdėjote, prigirdėjot	prigirdėdavote, prigirdėdavot	prigirdėsite, prigirdėsit
jie, jos	prigirdi	prigirdėjo	prigirdėdavo	prigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prigirdėčiau		prigirdėtumėme, prigirdėtumėm, prigirdėtume
2 asm.	prigirdėtumei, prigirdėtum		prigirdėtumėte, prigirdėtumėt
3 asm.	prigirdėtų		prigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prigirdėkime, prigirdėkim
2 asm.	prigirdėki, prigirdėk		prigirdėkite, prigirdėkit
3 asm.	teprigirdi, teprigirdie		teprigirdi, teprigirdie

• žr. pagr. f. prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo
• Skiemenys: pri-gir-dė-kim

prigirdėkim

Etimologija

<= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---