prigaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prigaminti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prigaminti, prigamina, prigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prigaminu	prigaminau	prigamindavau	prigaminsiu
tu	prigamini	prigaminai	prigamindavai	prigaminsi
jis, ji	prigamina	prigamino	prigamindavo	prigamins
mes	prigaminame, prigaminam	prigaminome, prigaminom	prigamindavome, prigamindavom	prigaminsime, prigaminsim
jūs	prigaminate, prigaminat	prigaminote, prigaminot	prigamindavote, prigamindavot	prigaminsite, prigaminsit
jie, jos	prigamina	prigamino	prigamindavo	prigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prigaminčiau		prigamintumėme, prigamintumėm, prigamintume
2 asm.	prigamintumei, prigamintum		prigamintumėte, prigamintumėt
3 asm.	prigamintų		prigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prigaminkime, prigaminkim
2 asm.	prigaminki, prigamink		prigaminkite, prigaminkit
3 asm.	teprigamina, teprigaminie		teprigamina, teprigaminie

• žr. pagr. f. prigaminti, prigamina, prigamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prigaminąs, prigaminantis, prigaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prigaminęs, prigaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prigamindavęs, prigamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prigaminsiąs, prigaminsiantis, prigaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prigaminamas, prigaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prigamintas, prigaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prigaminsimas, prigaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prigamintinas, prigamintina.
• taip pat žr. pdlv.: prigaminant, prigaminus, prigamindavus, prigaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: prigamindamas, prigamindama.
• taip pat žr. bdn.: prigaminte, prigamintinai.
• Skiemenys: pri-ga-min-ti

prigaminti

1. daug ko padaryti, padirbti:
   • Laidams stulpų per žiemą prigamino.
2. pritaisyti (valgyti, ėsti), patiekti:
   • Trys paršai vaikščioja, reikia prigamìnt jiem.
3. įtaisyti, parengti:
   • Tau daiktelis (vietelė) prigamìnta, peiliais britvom iššluostyta.

Etimologija

<= pri- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    prigaminti: bendrai

neprigaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prigaminti: Išvestiniai žodžiai

neprigaminti (lt) (neig. ) prigaminimas (lt) (vyr. g.)

prigamintojas (lt) (vyr. g.) prigamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  prigaminti: bendrai

---

Dalyvis

prigaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigamintas, mot. g. prigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigamintas	prigaminti	prigaminta	prigamintos	prigaminta	-
kilm.	prigaminto	prigamintų	prigamintos	prigamintų	-	-
naud.	prigamintam	prigamintiems	prigamintai	prigamintoms	-	-
gal.	prigamintą	prigamintus	prigamintą	prigamintas	-	-
įnag.	prigamintu	prigamintais	prigaminta	prigamintomis	-	-
viet.	prigamintame	prigamintuose	prigamintoje	prigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigamintasis	prigamintieji	prigamintoji	prigamintosios	-	-
kilm.	prigamintojo	prigamintųjų	prigamintosios	prigamintųjų	-	-
naud.	prigamintajam	prigamintiesiems	prigamintajai	prigamintosioms	-	-
gal.	prigamintąjį	prigamintuosius	prigamintąją	prigamintąsias	-	-
įnag.	prigamintuoju	prigamintaisiais	prigamintąja	prigamintosiomis	-	-
viet.	prigamintajame	prigamintuosiuose	prigamintojoje	prigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigamintas, mot. g. prigaminta.
• Skiemenys: pri-ga-min-ti

prigaminti

1. tas, kurį prigamino

Etimologija

<= prigaminti, prigamina, prigamino <= pri- + gaminti, gamina, gamino

---