pragirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pragirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pragirdžiu	pragirdėjau	pragirdėdavau	pragirdėsiu
tu	pragirdi	pragirdėjai	pragirdėdavai	pragirdėsi
jis, ji	pragirdi	pragirdėjo	pragirdėdavo	pragirdės
mes	pragirdime, pragirdim	pragirdėjome, pragirdėjom	pragirdėdavome, pragirdėdavom	pragirdėsime, pragirdėsim
jūs	pragirdite, pragirdit	pragirdėjote, pragirdėjot	pragirdėdavote, pragirdėdavot	pragirdėsite, pragirdėsit
jie, jos	pragirdi	pragirdėjo	pragirdėdavo	pragirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pragirdėčiau		pragirdėtumėme, pragirdėtumėm, pragirdėtume
2 asm.	pragirdėtumei, pragirdėtum		pragirdėtumėte, pragirdėtumėt
3 asm.	pragirdėtų		pragirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pragirdėkime, pragirdėkim
2 asm.	pragirdėki, pragirdėk		pragirdėkite, pragirdėkit
3 asm.	tepragirdi, tepragirdie		tepragirdi, tepragirdie

• žr. pagr. f. pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pragirdįs, pragirdintis, pragirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pragirdėjęs, pragirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pragirdėdavęs, pragirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pragirdėsiąs, pragirdėsiantis, pragirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pragirdimas, pragirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pragirdėtas, pragirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pragirdėsimas, pragirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pragirdėtinas, pragirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: pragirdint, pragirdėjus, pragirdėdavus, pragirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pragirdėdamas, pragirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: pragirdėte, pragirdėtinai.
• Skiemenys: pra-gir-dė-ti

pragirdėti

1. pradėti girdėti:
   • Pakriaušyje yra toks medis, tai kad kurtiniai žinotų, nusilaužę šakutę pakrapštytų į ausį ir pragirdėtų.

Etimologija

<= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    pragirdėti: bendrai

nepragirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pragirdėti: Išvestiniai žodžiai

nepragirdėti (lt) (neig. )

pragirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pragirdėti: bendrai

---

Dalyvis

pragirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėtas, mot. g. pragirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtas	pragirdėti	pragirdėta	pragirdėtos	pragirdėta	-
kilm.	pragirdėto	pragirdėtų	pragirdėtos	pragirdėtų	-	-
naud.	pragirdėtam	pragirdėtiems	pragirdėtai	pragirdėtoms	-	-
gal.	pragirdėtą	pragirdėtus	pragirdėtą	pragirdėtas	-	-
įnag.	pragirdėtu	pragirdėtais	pragirdėta	pragirdėtomis	-	-
viet.	pragirdėtame	pragirdėtuose	pragirdėtoje	pragirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtasis	pragirdėtieji	pragirdėtoji	pragirdėtosios	-	-
kilm.	pragirdėtojo	pragirdėtųjų	pragirdėtosios	pragirdėtųjų	-	-
naud.	pragirdėtajam	pragirdėtiesiems	pragirdėtajai	pragirdėtosioms	-	-
gal.	pragirdėtąjį	pragirdėtuosius	pragirdėtąją	pragirdėtąsias	-	-
įnag.	pragirdėtuoju	pragirdėtaisiais	pragirdėtąja	pragirdėtosiomis	-	-
viet.	pragirdėtajame	pragirdėtuosiuose	pragirdėtojoje	pragirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragirdėtas, mot. g. pragirdėta.
• Skiemenys: pra-gir-dė-ti

pragirdėti

1. tas, kurį pragirdėjo

Etimologija

<= pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---